Alergijos gydymas imunoterapija: priežasties gydymas, o ne trumpalaikis simptomų slopinimas
Print Friendly

Šeši iš dešimties sergančiųjų kvėpavimo takų alergija prisitaiko gyvenimui su šia liga. Tačiau alergija neigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę, todėl reikia ieškoti sprendimų. Pirmasis žingsnis – pasikonsultuoti su gydytoju alergologu. Jis atliks reikalingus tyrimus ir paskirs tinkamiausią gydymą.

Kaip alergologas nustato, kad yra alergija?

Pirmiausia gydytojas apklaus jus. Jis paprašys suteikti informaciją apie:

• simptomus ir juos sukeliančias aplinkybes;

• asmeninę ir šeimos istoriją, susijusią su alergija;

• gyvenimo aplinką ir būdą.

Po to gydytojas atliks bendrą jūsų fizinę apžiūrą: nustatys svorį, kraujospūdį, pulsą ir t.t., ir patikrins organus, kuriuos gali paveikti alergija: nosį, akis, gerklę ir bronchus. Tada atliks odos testą alergenui nustatyti: po oda įvedamas alergenų ekstrakto lašas. Remiantis pirmine apklausa, tikrinami kelis spėjami alergenai. Rezultatai gaunami per 20 minučių: padidėjęs organizmo jautrumas sukelia odos paraudimą, primenantį uodo įkandimą, injekcijos vieta šiek tiek patinsta ir niežti. Šis metodas yra greitas ir neskausmingas ir gali būti atliekamas net labai mažiems vaikams.

Jei odos testo rezultatai yra neaiškūs arba jei jie yra neigiami, tačiau simptomai nepraeina, alergologas gali paimti kraujo specifiniam imunoglobulino tyrimui. Tai galutinai nustato alergeną.

Jei jums sunku kvėpuoti, juntamas švokštimas, gydytojas gali atlikti plaučių funkcijos tyrimą, kad patikrinti, ar nėra astmos.

Kaip alergija gydoma?

Kai alergija diagnozuota, gydytojas parinks jums tinkamiausius gydymo būdus, kad jaustumėtės geriau.

Pirmasis žingsnis kovojant su alergijos simptomais – vengti bet kokio kontakto su alergenu, juos  sukeliančiu. Bet dažniausia tai yra tik teorija, o praktiškai tas sunkiai įgyvendinama. Pavyzdžiui, jei tai alergija namų dulkių erkutėms arba žiedadulkėms, kontakto išvengti praktiškai neįmanoma. Bet paprastas higienos ir apsaugos priemonės, vis dėlto yra naudingos, jos mažina simptomų atsiradimo riziką.

Kaip pirmojo pasirinkimo vaisto, gydant alergiją, skiriama preparato, lengvinančio ar malšinančio simptomus.

Pagrindinis alergijos gydymas yra imunoterapija. Imunoterapija yra vienintelis alergijos priežasties, ne simptomų, gydymo metodas.

Metodo esmė ta, kad ligoniui palaipsniui skiriamos vis didesnės dozės alergenų, kuriems pacientas jautriam. Tikslas – atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą ir atstatyti normalią reakciją į alergenus.

Tokio gydymo rezultatai:

• ligonis toleruoja vis didesnę dozę alergenų,

• susilpninami uždegiminiai ligos simptomai,

• per ilgesnį laiką sumažinamas jautrumas kitiems alergenams,

• mažėja alergijos virtimo astma rizika.

Alergenų imunoterapija yra skirta pacientams nuo 5 metų, sergantiems sunkia kvėpavimo takų alergija, kuriems simptominio gydymo nepakako.

Efektyvumas pripažintas moksliškai

Įrodyta, kad alergenų imunoterapija gali smarkiai sumažinti alergijos simptomus ir susilpninti simptominio gydymo poveikį.

Be to, jos poveikis yra ilgalaikis ir labai svarbus, norint užkristi kelią kitų alergijų ar astmos vystymuisi. Veikdama tiesiogiai priežastį, imunoterapija tinka ilgalaikiam alerginės būklės gydymui.

Esant sezoninei alergijai žiedadulkėms gydymas gali būti atliekamas tik kelis mėnesius per metus. Jis pradedamas kelis mėnesius prieš žiedadulkių sezoną ir tęsiamas visą jo laikotarpį. Po to kartojamas kitais metais tuo pačiu laiku.

Esant nesezoninei alergijai, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms ar gyvūnų plaukams, gydymas tęsiamas visus metus.

Tam, kad būtų veiksminga ilgą laiką, alergenų imunoterapija trunka nuo 3 iki 5 metus arba sezonus iš eilės.

Alergijos gydymą imunoterapija gali skirti tik alergologas.

Gydytojų alergologų sąrašą rasite čia:

http://www.imunoterapija.lt/naudinga-zinoti/naudingos-nuorodos/

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau