Alerginėmis ligomis vien tik Europoje serga daugiau kaip 150 milijonų žmonių. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad greičiau nei po penkiolikos metų daugiau nei pusė Europos gyventojų (populiacijos) kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta (šalies) sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų bei darbo našumo kritimo. Turint omenyje didėjančią urbanizaciją, industrializaciją bei klimato kaitą, alergiją sukeliančių priežasčių skaičius nemažės. Todėl vienintelis pažangos būdas yra stiprinti ir gerinti profilaktines bei gydomąsias strategijas.

Alergenų specifinė imunoterapija dabartiniu metu tai vienintelė medicininė intervencija, galinti pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. Per daugelį metų atlikti klinikiniai tyrimai, studijos, jų metaanalizė įrodė, kad, taikant alergenų specifinę imunoterapiją, tiek pacientai, tiek bendruomenė gali pasiekti laukiamų rezultatų: pagerinti alergiškų individų gyvenimo kokybę, sumažinti ilgalaikes sąnaudas ir alerginių ligų (ekonominę) naštą bei pakeisti alerginės ligos eigą. Alergenų specifinė imunoterapija ne tik sumažina simptomus (gydymo metu), bet turi ir ilgalaikį poveikį nustojus gydyti. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginių ligų progresavimui.

Nepaisant to, Europos institucijos alergenų specifinei imunoterapijai dar neskiria reikiamo dėmesio, įskaitant tyrimų (grupių) finansavimą. Trūksta išsamaus alerginių ligų gydymo ir priežiūros sąnaudų įvertinimo. Šį įvertinimą sunkina Europos sveikatos sistemų įvairovė. Paminėtina, kad visi gyventojai daugiau pasiektų, jei turėtų daugiau žinių ir pasinaudotų alergenų specifine imunoterapija ir jos galimybėmis.