Sergantys alerginėmis ligomis nuolat jaučiasi nepatogiai: sutrikdomas jų asmeninis tobulėjimas (vystymasis ar augimas), stabdoma karjera, apribojamas gyvenimo būdo pasirinkimas.
Sergantys alerginėmis ligomis vaikai sunkiai įveikia mokyklines užduotis, sutrinka miegas. Jie būna mieguisti, besikeičiančių nuotaikų, dėl to atsiskiria, mažiau dalyvauja mokykliniuose renginiuose. Jų nemėgsta net auklėtojai. Sutrinka šeimos ir asmeninis gyvenimas. Jaunimas susiduria su dar didesnėmis problemomis, ypač darbe, dėl dažnų nedarbingų dienų ir darbo našumo sumažėjimo. Susilpnėjusi pažinimo (kognityvinė) funkcija ypač trukdo gerai atlikti mokyklos, universiteto ar darbo užduotis. Daugelis sergančiųjų pastebi asmeninio bendravimo sunkumus. Kelių tyrimų metu buvo nustatyta, kad alergiški individai turi didesnę riziką susirgti depresija.
Alerginių ligų poveikis europiečių gyvenimo kokybei
Alerginių ligų poveikis sergančiųjų gyvenimo kokybei yra toks pat ar net didesnis kaip ir sergančių „rimtesnėmis“ ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Pastaruoju metu gydytojai ir mokslininkai, naudodami specialius metodus, stengiasi paaiškinti įvairius sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybės aspektus. Tų tyrimų duomenys leis suvokti problemos mastą ir neatidėliotinų sprendimų būtinumą. Sutelkę dėmesį į sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybės lygį, kurį alerginės ligos labiausiai blogina, europiečiams pacientams galėsime vėl suteikti daugiau optimizmo. Tačiau privalome nepamiršti kad ir nedažnų, bet vis tiek didelio masto mirtinų alerginių reakcijų. Žmonės, kuriems labai pavojingos tokios reakcijos, turi būti mūsų dėmesio centre ir kiek galima geriau apsaugoti.