Auginu alergišką vaiką.Ką turi žinoti mamos, susidūrusios su vaiko alergija?
Print Friendly

Pavasarį sprogstant medžiams, pasireiškia alergija žiedadulkėms. Beje, alergijos žiedadulkėms požymių gali atsirasti staiga, per vieną dieną. Dažnai mamos pasakoja, kad sveikutėlis vaikas, giedrą saulėtą dieną pabuvęs lauke, į namus grįžta čiaudintis, varvančia nosimi ir ašarojančiomis akimis. Tai lemia, kad būtent saulėtą ir vėjuotą dieną ore pasklinda daugiausia žiedadulkių. Pavojingiausias periodas – iki sprogstant pumpurams. Lietuvoje dažniausiai tai būna kovo vidurys.

Tuomet griebiamės vaistų nuo alergijos. Tačiau verta žinoti, kad vaistai nuo alergijos slopina simptomus, ir ilgainiui alergija vėl sugrįžta. Reikia gydyti alergijos priežastį.

Mamos pasakojimas:

„Nuo pat mažens mums įskiepytas neteisingas požiūris į ligų gydymą. Tai dar kartą supratau, susidūrusi su sūnaus alergija. Kam gydyti priežastį, jei labai „patogu“ slopinti simptomus ir nesukti galvos – greita, patogu, pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimo būdui. Kiekvienas pavasaris mano vaikui būdavo didžiausia kančia. Sūnus buvo alergiškas žiedadulkėms, tad vargindavo stiprus dusulys, rinitas, užgulusi nosis, ašarojimas…

Ačiū Dievui, kad su sūnumi, kurį kamavo žiedadulkių alergija, pasikonsultavome su gydytoja alergologe. Ji mums paaiškino, kad, slopindami simptomus, o ne ieškodami alergijos priežasčių, pateksime į uždarą vaistų  nuo alergijos vartojimo ratą… su visais jų šalutiniais poveikiais. Šiandien su sūnumi esame visiškai sveiki ir dėkojame už tai imunoterapijai ir kompetentingai gydytojai.“

 

Alergiškų vaikų daugėja. Ar tokios tendencijos išlieka? Kokios to priežastys?

Šiandien skaičiuojama, kad alerginiu rinitu (sloga) serga apie 100 mln. europiečių, arba kas ketvirtas žmogus. Tai išties nerimą keliantys skaičiai, nes, pvz., sergančiųjų astma europiečių yra kone trečdaliu mažiau – apie 70 mln.

Sergamumo alerginiu rinokonjunktyvitu ir egzema tendencijoms įvertinti atliktas pasaulinio masto tyrimas (ISAAC). Jo metu vertintos dvi vaikų grupės – 6–7 metų ir 13–14 metų, stebint sergamumą 7 metų intervalu. Tyrimas nustatė, kad daugelyje pasaulio valstybių sergančiųjų alerginėmis ligomis padaugėjo, o ypač, netgi 2–3 kartus, padaugėjo 6–7 metų vaikų sergamumas alerginiu rinitu.

Mamos pasakojimas:

„Mano dukrytei Ievai jau būnant 2 metukų pasireiškė itin stiprus alerginis rinitas. Alergenas – namų dulkės… Taigi išmečiau iš namų visus kilimus, užtiesalus, užuolaidas, jau, atrodo, nieko neliko… Tačiau alergija „šiaip sau“ nepraeina, tai supratau, kai nuo antialerginių vaistų (antihistamininių) vaikas prarado skonio ir uoslės pojūtį. Pradėjo nebevalgyti….. Gaila, kad taip vėlai sutikau nuostabią gydytoją. Pasikonsultavusi  su profesionalia gydytoja alergologe, išmokau pažinti alergiją iš naujo, supratau, kad alergija šiaip sau nepraeina, kad reikia gydyti alergijos priežastis, nes kitaip patenkama į uždarą alergijos simptomų slopinimo ratą….. Labai dėkoju kompetentingai gydytojai, kuri mus išvadavo iš nuolatinio vaistų nuo alergijos vartojimo – man pačiai sunku patikėti, kad ilgainiui Ievutei alergija išnyko iš esmės.  Ačiū Jums.“

Visos mamos pirmiausia griebiasi alergijos simptomų slopinimo. Ar tai gerai?

Kai alergija labai paūmėjusi, alergijos simptomų slopinimas yra tik laikinas sprendimas. Trumpam nuslopinami alergijos požymiai, vaikas jaučiasi gerai. Tačiau juk šiuolaikinė medicina pataria ieškoti ir alergijos priežasčių.

 

Ar yra koks nors alergijos priežastis veikiantis gydymo būdas?

Taip – tai specifinė alergenų imunoterapija.

Imunoterapijos esmė – kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno (pvz., lašelių, pagamintų  iš tų pačių dulkių erkučių ar žiedadulkių), kurių dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti. Taip veikiama ligos priežastis. Ši terapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno.

Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną, nes dažnai vaikas, kuris alergiškas žiedadulkėms, kartu yra alergiškas ir piktžolėms ar žolėms ir pan. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja, ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratinimą būtent prie jo.

Pirmieji alergenų specifinės imunoterapijos gydymo rezultatai pamatomi maždaug po pusmečio. Reikia žinoti, kad gydymo kursą reikės kartoti 3–5 metus, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams. Mamoms ilgo gydymo imunoterapija nereikėtų bijoti, nes juk vaistus nuo alergijos, kurie tik trumpam slopina alergijos simptomus, jų vaikai priversti vartoti visą gyvenimą.

Gydymas tinka vaikams nuo 5 m. (dažniausiai – poliežuvinė terapija), kartais jį galima skirti ir mažesniems.

Specifinė imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus.

Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui.

 

Kiekvieną pavasarį vaikas kenčia nuo žiedadulkių alergijos. Ką daryti, kad alergijos gydymas nesibaigtų bronchine astma?

Iš tiesų, alerginis rinitas turi stiprų ryšį su astma, jis yra astmos rizikos veiksnys. Nustatyta, kad alerginis rinitas astmos riziką padidina 3 kartus. Specifinė imunoterapija ypač tinka vaikams, siekiant užkirsti kelia astmos išsivystymui. Be to, dar vienas imunoterapijos pliusas – kad ji sumažina alergijos maistui požymius.

 

Ką dar turėtų žinoti mamos apie specifinę alergenų imunoterapiją?

Noriu priminti, kad alergenų specifinė imunoterapija nėra jokia naujiena. Šis gydymas pradėtas taikyti dar 1911 m., t.y. daugiau nei prieš šimtmetį. Metodo pradininkai – mokslininkai Freeman ir Noon, iš kurių vienas sirgo šienlige. Jie panaudojo žiedadulkių alergenus, kurie buvo švirkščiami po oda, dėl to alergiškam žmogui sumažėjo ligos požymiai. Taigi ilgametė imunoterapijos patirtis taip pat yra gydymo saugumo ir veiksmingumo įrodymas. Lietuvoje šis gydymas skiriamas nuo alergologijos tarnybos atsiradimo laikų, t.y. 1960-ųjų metų. Per tą laiką keitėsi tik alergenai, kurie tobulėjo ir tobulinami ligi šiol.

Mamoms svarbu žinoti, kad imunoterapijoje vartojami preparatai yra natūralūs, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas išgryninamas, tiksliai apskaičiuojamas jo kiekis, stiprumas, t.y. šiandien gaminami vadinamieji standartizuoti alergenų preparatai.

Imunoterapijos veiksmingumas įrodytas atlikus daugelio klinikinių tyrimų metaanalizes. Jų išvados skelbia, kad šis gydymas mažina arba visiškai panaikina alergijos priežastis, mažina vaistų nuo alergijos poreikį ir riziką susirgti astma. Imunoterapija gydo ligos priežastį, jos poveikis ilgalaikis. Taip pat imunoterapija padeda apsaugoti nuo įsijautrinimo kitiems alergenams.

 

Mamos dažnai klausia, ar jų vaikas gali pasveikti nuo alergijos. Jei nebeliks alergijos požymių, nebeliks ir problemos. Tiesa, kraujo tyrimas dar galės rodyti alergijos požymius, bet kadangi ligos simptomų nebus, nebereikės ir vaistų jiems malšinti. Reakcija į gydymą individuali ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuninės sistemos.

Gydytojų alergologų, kurie padės išgydyti alergijos priežastį, sąrašą rasite svetainėje www.imunoterapija.lt

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau