Kantriausieji gali išsigydyti civilizacijos ligą – alergiją
Print Friendly

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai – varginanti kasdienybė. Ir tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis“, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Be to, šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo. Iš pasiryžusio gydytis imunoterapija paciento reikalaujama vieno – kantrybės.

„Imunoterapija – vienintelė medicininė intervencija, kuri gali pakeisti natūralią alerginės ligos eigą bei pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, – sako Vilniaus miesto Antakalnio filialo alergologijos centro vadovas, med. m. dr., doc. Eduardas Razgauskas. – Gydymas yra individualus, pritaikytas kiekvienam pacientui, ir trunka nuo 3 iki 5 metų, todėl pacientui reikia nusiteikti, kad prireiks kantrybės ir ištvermės“.

Šio gydymo metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kurio dozės po truputį didinamos, kol organizmas pripranta ir imuninė sistema pradeda nereaguoti. Gydoma dviem etapais: pradiniame etape pacientui alergeno dozė didinama iki maksimalios, jam toleruojamos dozės, palaikomajame etape toleruojama maksimali dozė skiriama nuo 3 iki 5 metų. Nuolat tobulinamos alergenų pateikimo pacientams formos dabar leidžia jiems rinktis patogiausią – poodinę injekciją, lašiukus po liežuviu arba tabletes. Nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne trumpiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna arba daug mažiau išreikšti, arba jų gali ir nebūti. Baigus gydymą, rekomenduojama daryti 5-10 metų pertrauką. Imunoterapija tinka ir suaugusiems, ir vaikams nuo 5 metų amžiaus.

Imunoterapijoje naudojami natūralūs preparatai: jų sudėtyje yra žiedadulkių, namų dulkių, erkių, gyvūnų pleiskanų, kt. alergenų. Šiuo metodu plačiai gydomi asmenys, kurie yra alergiški bičių ar kitų plėvasparnių vabzdžių įgėlimui (jų nuodams), žiedadulkėms, namų dulkėms, erkėms, gyvūnams. Taip pat – ir sergantys alerginiu rinitu, bronchų astma, kartais alerginiu konjunktyvitu.

Pasaulinė alergijos organizacija (WAO) skelbia poliežuvinės specifinės imunoterapijos gydymo metodą kaip ypač veiksmingą šiuolaikišką gydymo būdą alergiškiems pacientams gydyti, ypač turintiems polinkį į keletą alergenų. Tyrimais įrodyta, kad imunoterapijos veiksmingumas esant alergijai žiedadulkėms – apie 80 proc., o alergija vabzdžiams išgydoma daugiau kaip 90 proc. atvejų. Be to, imunoterapija anafilaksinio šoko (ūmios reakcijos) tikimybę sumažina iki 75 proc.

Lietuvoje imunoterapijos metodu gydoma Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Vilniaus miesto ligoninės Antakalnio filialo alergologijos centre, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose, Šiaulių miesto ligoninėje, kai kuriuose privačiuose alergologijos kabinetuose. Daugiau informacijos www.imunoterapija.lt

 

Kontaktinis asmuo:
Med. m. dr., doc. Eduardas Razauskas
Vilniaus miesto ligoninės Antakalnio filialo
Alergologijos centro vadovas
Tel. 274 38 43
El. paštas: razgauskas@gmail.com
Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau