Kvėpavimo takų alergija: ką svarbiausia žinoti?
Print Friendly

Užgulusi nosis, čiaudulys, nuovargis, astma… tai yra alergijos požymiai. Kvėpavimo takų alergiją sunku būtų ignoruoti. Kaip ši liga veikia žmogų? Ar galima ją sustabdyti, kad nesidarytų vis blogiau? Apie viską – iš eilės.

Kvėpavimo takų alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, atsirandantis dėl pernelyg aktyvios organizmo reakcijos į kontaktą su šiaip nekenksmingomis medžiagomis, esančiomis ore. Ji pasireiškia nosies, akių ir bronchų uždegimu. Vystantis alerginiam procesui, imuninės sistemos ląstelės pradeda neadekvačiai reaguoti į nekenksmingas medžiagas taip, lyg jos būtų organizmo priešas. Taip pat, kaip reaguodamos, pavyzdžiui, į virusą, jos ima gaminti antikūnus specialiai prieš alergeną, o tai paskatina uždegimą sukeliančių medžiagų, tokių kaip histaminas, išskyrimą.

Kvėpavimo takų alergija – lėtinė ilgai trunkanti liga, kuri gali peraugti į astmą, jei bus neteisingai gydoma.

8 iš 10 sergančiųjų alergija išmoksta gyventi su savo liga, o daugiau kaip 4 iš 10 liga net nediagnozuojama. Jie pas alergologą kreipiasi vidutiniškai po 7 metų po to, kai savo gydytojo buvo pas jį siųsti.

Kvėpavimo takų alergijos „aukos” – nosis, akys ir bronchai

Pagrindiniai kvėpavimo takų alergenai, esantys ore – tai namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir pelėsiai. Įkvėpti jie sukelia nosies, akių, gerklės ir bronchų uždegiminę reakciją, t.y. alergijos simptomus.

Kvėpavimo takų alergijos yra dažniausios alergijos Europoje. Alerginiu rinitu pasaulyje serga 400-500 milijonų žmonių. Apskaičiuota, kad Prancūzijoje juo serga 1 iš trijų suaugusiųjų.

Kvėpavimo takų alergija dažniausiai pasireiškia kaip alerginis rinitas ar astma.

Alerginio rinito simptomai:

•                  čiaudulys,

•                  užsikimšusi ar bėganti nosis,

•                  nosies niežėjimas,

•                  raudonos ašarojančios akys.

Alerginės astmos simptomai:

•                  sunkus kvėpavimas, dusulys,

•                  sausas kosulys, švokštimas.

Kvėpavimo takų alergiją paprastai lydi nuovargis ir dirglumas.

Kodėl susergama kvėpavimo takų alergija?

Alergija yra paveldima: žmogus, kurio tėvai serga alergija, gali paveldėti polinkį jai.

Aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį, tačiau jos įtaka vis dar ne iki galo suprantama.

Higienos teorija teigia, kad pernelyg didelė švara ankstyvoje vaikystėje sudaro sąlygas alergijai, nes paveikiama imuninė sistema ir ji pradeda kovoti su akivaizdžiai nekenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip žiedadulkės ar namų dulkių erkės.

Ši teorija kritikuojama kitų tyrėjų, kurie mano, kad kaip tik daug paminėtų alergenų vaikystėje gali paskatinti alergiją ir bronchine astma.

Alergijos maršas

Alergija paprastai pasireiškia vaikystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Iš pradžių ligonis tampa jautrus maistui. Maisto alergija, kuri yra labai paplitusi tarp kūdikių, vėliau paprastai susilpnėja ar net išnyksta. Bet jautrumas įkvepiamiems alergenams išlieka, ir sukelia kvėpavimo takų alergiją, minėtąjį rinitą ar astmą. Vėliau žmogus gali tapti jautrus ir kitiems alergenams.

Liga gali komplikuotis

Europoje 1 iš 5 įsergančiųjų kvėpavimo takų alergija vargina sunki ar vidutiniškai sunki ligos forma. Alergija gali sukelti ausų, nosies ir gerklės ir apatinių kvėpavimo takų (bronchų) komplikacijas:

• uždegimą ir infekcines ligas: otitą, sinusitą, tonzilitą, ypač vaikams;

• miego apnėją ir jos pasekmes: miego sutrikimus, nuovargį, ir t.t.;

• 40 proc. atvejų – astmą. 80 proc. sergančiųjų astma anksčiau sirgo alergija/

Negalia vargina kasdien

Būti puikios formos sergant kvėpavimo takų alergija – sunku. Liga turi įtakos miegui, sukelia mieguistumą dienos metu ir slopina gebėjimą koncentruotis. Taip mažinamas darbo našumas. Kvėpavimo sistemos alergijos yra dažniausia nedarbingumo priežastis Europoje. Vaikai dėl ligos praleidžia daug pamokų mokykloje, negali dalyvauti kitoje veikloje, svarbioje jų asmeniniam tobulėjimui ir gerovei.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad sunki alerginė sloga blogina sergančiojo gyvenimo kokybę panašiai kaip hepatitas C, migrena ar diabetas.

Alergijos gydymas

Pagrindiniai alergijos gydymo būdai – pašalinti iš aplinkos alergenus ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Daugelis alergiškų žmonių prisitaiko prie savo būsenos, ji tampa įprasta kasdienio gyvenimo dalis. Bet ligoniai nesupranta, kokia sunki yra alergija yra ir kaip ji veikia profesinį gyvenimą ir laisvalaikį. O pagalvoti apie tai būtina, ir pagalvojus – kreiptis į gydytoją alergologą. Jis atliks būtinus tyrimus, nustatys ligos priežastis ir sunkumą ir tada sudarys jums individualų gydymo planą.

Parengė www.karjerairsveikata.lt

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau