Alergenų imunoterapija – daug žadantis alerginių ligų gydymo būdas
Print Friendly

2012-02-13, 15:14

„Vakarų Lietuvos medicina“

Alergenų imunoterapija - daug žadantis alerginių ligų gydymo būdas nuotrauka, foto

 

© Scanpix nuotr.

 

Alergija sparčiai įgyja pandemijos mastą. Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos. Apskaičiuota, kad 2015 metais ji pažeis kas antrą europietį. Lietuva sparčiai vejasi Europą ir jau matome alerginių ligų protrūkį mūsų šalyje“, – grėsmingą situaciją konstatuoja vaikų ligų ir vaikų plaučių ligų gydytoja Indrė Būtienė. Į šią problemą ir jos sprendimo būdus politikų, gydytojų, sergančiųjų ir visuomenės dėmesį atkreipia ir neseniai Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos paskelbta Europos imunoterapijos deklaracija. Deklaracijos tikslas – skleisti informaciją apie naujausią daug žadantį alerginių ligų gydymo būdą – alergenų imunoterapiją.

 

Kas yra alergija? Kas ją sukelia?

Alergija yra imuninių mechanizmų sukelta padidėjusio jautrumo reakcija. T. y. alergija yra perdėtas, nenormalus žmogaus gynybinės sistemos atsakas į įprastai nepavojingas medžiagas.

Alergija gali būti sąlygota antikūnų arba ląstelių – alergiją sukelia antigenas, kuria įprastai vadinamas alergenu. Alergenais gali būti visos medžiagos, esančios žmogaus aplinkoje, išskyrus fizinius veiksnius (šaltį, ultravioletinius spindulius, karštį, drėgmę ir t. t.).

Polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso nuo paveldimumo, aplinkos veiksnių (urbanizacija, industrializacija, tarša, klimato kaita) ir alergenų gausos. Šiuo metu yra nustatyta, kad iki 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas (alerginė sloga) ar konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų.

Kokią įtaką ši liga daro ekonomikai?

Ši sekinanti liga turi didelę įtaką alergiškų žmonių gyvenimo kokybei, karjeros siekiams, asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo būdo pasirinkimui. Bet ši liga taip pat yra didelė našta sveikatos ekonomikai ir makroekonomikai dėl milijardų neproduktyvių darbo ir nedarbingumo dienų.

Alerginės ligos ir jų skaičiaus augimas neigiamai veikia Europos ekonomiką tiek dėl savo tiesioginių kaštų (pvz., tik bronchų astmos gydymui skirtiems vaistams išleidžiama 3,6 milijardo eurų per metus, o sveikatos paslaugoms apie 4,3 milijardo eurų per metus), tiek – galbūt net labiau – dėl netiesioginių kaštų. Svarbiausi tiesioginių medicininių išlaidų komponentai yra išlaidos diagnostiniams testams, konsultacijoms ir vaistams, nors daugiausia yra išleidžiama hospitalizacijai, paprastai susijusiai su sunkiais astmos paūmėjimais ar sunkiomis anafilaksinėmis reakcijomis.

Apytikriai apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje astma ir alerginis rinitas sąlygoja daugiau kaip 100 milijonų prarastų darbo ir mokymosi dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad jei vaikas nenueina į mokyklą, paprastai tą dieną nedirba arba ne taip našiai dirba jų tėvai.

 

 

Kuo šiandien gydomos alergijos? Ar išgydoma ši liga?

Vienintelis būdas kovoti su alergijomis yra stengtis užkirsti joms kelia, gerinti gydymą bei vengti alergenų. Šiuo metu alergija yra dažniausiai gydoma trumpai veikiančiais, simptomus lengvinančiais vaistais arba ilgai veikiančiais vaistais nuo uždegimo (hormoniniais). Šių vaistų, iš kurių žinomiausi yra kortikosteroidai, vartojimas sumažina kai kurių sunkių šios ligos baigčių skaičių. Vis dėlto dideli gydymo vaistais trūkumai taip pat yra akivaizdūs. Pirma, netgi gerai kontroliuojamomis sąlygomis didelei daliai pacientų, kartais netgi daugiau kaip 50 proc., varginantys simptomai ir toliau išlieka. Antra, ir visų svarbiausia, net po kelerių nepertraukiamo ir veiksmingo gydymo metų, nustojus kasdien vartoti vaistus, simptomai vėl atsinaujina. Galiausiai ilgalaikis vaistų vartojimas padidina nepageidaujamų poveikių galimybę. Didėjant išlaidoms naujesniems vaistams bei daugėjant pacientų, ši nuolatinė priklausomybė nuo vaistų yra akivaizdžiai netvari. Tiek pacientai, tiek gydytojai prašo dar veiksmingesnės simptomų kontrolės, taip pat ir gydymo ilgalaikio poveikio: būtent ligos išgydymas turi būti tyrėjų ir visuomenės sveikatos politikų tikslas artimiausiais metais.

Deklaracijoje teigiama, kad gydant alergijas ypatingą vietą užima alergenų imunoterapija. Kas tai yra? Kokios viltys į ją dedamos?

Alergijos gydyme ypatingą vietą užima alergenų imunoterapija, šiuo metu vienintelė medicininė intervencija, galinti potencialiai paveikti natūralią ligos eigą.

„Imunoterapija specifiniais alergenais“ yra medicininė procedūra, kurios metu reguliariai skiriami ir palaipsniui didinami specifinių alergenų kiekiai alergiškam pacientui tam, kad jo imuninė sistema„išmoktų“ juos toleruoti.

Imunoterapija alergenais yra veiksminga, nes palengvina alergijos simptomus tiek sergančiųjų astma, tiek alerginiu rinitu, kaip ir gydymas vaistais. Skirtingai nei simptominio gydymo vaistais, imunoterapijos nauda išlieka keletą metų po gydymo nutraukimo. Be to, yra įrodyta, kad imunoterapija gali apsaugoti nuo alerginių ligų progresavimo, pavyzdžiui, kuomet šienligė dažnai gali peraugti į astmą.

Kodėl šis gydymas skiriamas ne visiems pacientams?

Imunoterapija alergenais yra gydymas, taikomas jau beveik šimtą metų, tačiau šiuo metu Lietuvoje dažniausiai siūlomas tik sunkiausiems ar sudėtingiausiems ligoniams, kuriems gydymas vien tik vaistais arba yra nepakankamai veiksmingas, arba šalutiniai reiškiniai yra nepageidautini. Žinoma, tam, kad būtų skirtas šis gydymas, pacientas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Bet viena aišku, kad šį gydymą turi gauti daug daugiau žmonių.

Ar šis gydymas Lietuvoje, kitose šalyse kompensuojamas? Jei ne – kodėl?

Deja, kol kas šis gydymas Lietuvoje nėra plačiai paplitęs. Apie šį gydymo metodą trūksta informacijos ne tik patiems pacientams, bet ir gydytojams, o juo labiau politikams. Galbūt tai ir yra priežastis, kad šis gydymas Lietuvoje nėra kompensuojamas. Kadangi, kitaip nei simptominis gydymas, imunoterapija turi ilgalaikį efektą, gydymo kaštai yra daug mažesni.

Minėta Europos imunoterapijos deklaracija turėtų skleisti informaciją apie šį efektyvų gydymą ir galbūt ateityje šis gydymas Lietuvoje taps kompensuojamas.

Kitose Europos Sąjungos šalyse šis gydymo metodas yra daug plačiau taikomas.

Kalbino Genovaitė Privedienė

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau