Alergijos tyrimai
Print Friendly

Kaip nustatyti alergiją? Kokie alergijos tyrimai turėtų būti atliekami pirmiausia?

Konsultuoja alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt).

Pakalbėkime apie alergijos tyrimus: kokie alergijos  tyrimai turėtų būti atliekami pirmiausia?

Svarbiausias ir pirmos eilės alergijos tyrimas yra odos dūrio mėginiai. Šio tyrimo metu ant odos užlašinami alergenai – tie, kuriuos įkvepiame (žiedadulkės, pelėsiai, gyvūnų ir namų dulkių erkės, kt.). Tai paprastas, patikimas ir informatyvus tyrimas, kurio dėka jau per 15–20 min. turime atsakymą. Šio tyrimo metu ant dilbio vidinio paviršiaus arba nugaros yra užlašinami alergenai, po to specialia adatėle įduriama. Alergiškam žmogui dūrio vietoje oda parausta, ją niežti, susidaro pūslelė.

Koks dažniausiai naudojamas alergenų rinkinys?

Paprastai odos dūrio tyrimas atliekamas naudojant standartinį alergenų rinkinį, t.y. tokius alergenus, kurie būdingi mūsų šaliai. Juk nėra prasmės ieškoti alergijos alyvuogių ar kipariso žiedadulkėms. Taigi standartinį rinkinį sudaro medžių (būtinai beržinių šeimos), piktžolių (būtinai kiečio, nes tai labiausiai alergiją kelianti piktžolė), namų dulkių erkių (mūsų šalyje jų yra du tipai), pelėsių (jų yra 4 tipai) ir gyvūnų (mažiausiai – šuns ir katės) alergenai. Be abejo, jei vaikas laiko jūros kiaulytę, tirsime, ar jis alergiškai jai. Jei tokios neturi, be abejo, tokios reakcijos nebus. Taigi dažniausiai standartinį tyrimą sudaro 15–20 alergenų. Ir tikrai nereikia naudoti šimtus alergenų, kaip kartais žmonės klaidingai gali galvoti.

Ar yra amžiaus ribos atliekant odos dūrio testą?

Dažnai mamytės mano, kad jų kūdikėlis per mažas ir kad jam negalima atlikti odos dūrio mėginio. Noriu pabrėžti, kad šis tyrimas gali būti atliktas bet kokio amžiaus pacientams, net ir mėnesio kūdikiui, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Svarbu, 5–7 dienas nevartoti vaistų nuo alergijos.

Odos dūrio tyrimas labai informatyvus: jo specifiškumas (teisingai neigiamų rezultatų dalis) – net 95 proc.

Ar būna situacijų, kai odos dūrio testo atlikti negalima? Koks tuomet atliekamas kitas informatyvus alergiją patvirtinantis tyrimas?

Iš tiesų, būna situacijų, kai šio odos dūrio tyrimo atlikti negalima. Jeigu žmogus negali nutraukti vaistų vartojimo arba dėl ligos, pvz., atopinio dermatito, yra smarkiai išbertas ir tiesiog nėra sveikos odos tyrimui atlikti. Tokiu atveju į pagalbą ateina kitas tyrimas – kraujo, kuris leidžia nustatyti specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus alergenams. Kraujo tyrimas gali būti paskirtas ir diagnozei patikslinti. Pvz., jei odos dūrio testas alergijos nepatvirtino, o klinikiniai požymiai ją rodo.

Kaip atliekamas alergenų antikūnus nustatantis kraujo tyrimas?

Jei žmogus alergiškas augalų, medžių žiedadulkėms, namų dulkėms, gyvūnams ar pelėsiams, jo kraujyje rasime šių alergenų antikūnų. Jei žmogus neserga alergija, tokių antikūnų jo kraujyje nebus.

Tyrimo mechanizmas toks: paimtas veninis kraujas įlašinamas į specialius šulinėlius, kurių kiekviename yra skirtingų alergenų. Alergenų kiekis parenkamas individualiai, gali būti 10–30. Jei žmogus sveikas, jokios reakcijos nebus. Jei serga alergija, reakcija išryškėja.

Reakcijos ryškumas gali skirtis – būti stipresnė (daugiau alergenų antikūnų) ar silpnesnė (mažiau). Tačiau tai visiškai nesusiję su ligos simptomų ryškumu, t.y. alerginio rinito požymiai gali būti labai ryškūs, o alergenų antikūnų kiekis nedidelis.

Nuo ko prasideda alerginio rinito diagnostika?

Alerginio rinito, kaip ir kitų alergijų, nustatymas visų pirma prasideda nuo pokalbio ir paciento apžiūros. Jeigu pacientą vargina alerginė sloga, gydytojas išsiaiškina simptomus, įvertina, kaip atrodo nosies, akių gleivinė, koks sekretas, ar nėra požymių, kurie galėtų reikšti sunkesnes ligas, pvz., nosies polipozę, kurios simptomai panašūs į alerginio rinito. Visada pabrėžiu, kad gydytojai niekada nesako pacientui, kad jis serga alerginiu rinitu, kol tai nepatvirtina tyrimai (odos dūrio testas, kraujo tyrimas).

Ką parodo eozinofilų tyrimas? Kam jis reikalingas?

Eozinofilai – tai grūdėtieji leukocitai, kurių padaugėja, kai organizmas kovoja su ligomis. Manoma, kad jie padidina audinių įsijautrinimo reakcijas.

Šio tyrimo metu nosies sekretas šnypščiamas į stikliuką ir vertinama ląstelių sudėtis. Nosies sekreto tyrimas ieškant, ar nėra eozinofilų, reikalingas alergijos intensyvumui įvertinti, tačiau tai nėra diagnostinis alerginio rinito tyrimas, nes šių ląstelių gali padaugėti ir sergant infekcinėmis ligomis.

Kadangi tai paprastas neinvazinis tyrimas, jį neretai atlieka šeimos gydytojai. Tai tarsi atrankinis tyrimas prieš siunčiant pas alergologą: jei eozinofilų padaugėja, galima įtarti alergiją ir todėl reikalinga išsamesnė specialisto apžiūra.

Kokie kiti alergijos tyrimai dar gali būti atlikti?

Alerginiai provokaciniai nosies mėginiai atliekami, kai norima skirti imunoterapiją ar stebėti jos efektyvumą. Pavyzdžiui, žmogus alergiškas ir medžių, ir žolių žiedadulkėms. Norėdami nustatyti, kokie alergenai vyrauja, atliekami provokaciniai mėginiai. Šio tyrimo metu alergeno arba įlašinama į akies junginę, arba įpurškiama į nosį. Reakcija matoma iš karto.

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau