Alergijų rūšys ir simptomai
Print Friendly

 

Alergija pagal pasireiškimo laiką būna sezoninė ir nuolatinė.

Sezoninė alergija pasireiškia tam tikru sezonu, pavyzdžiui, pavasarį, ją sukelia žydinčių medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės.

 

 

Nuolatinė alergija pasireiškia nuolat.

 

 

Pagal alergijos atsiradimą skiriamos šios alergijos rūšys:

  1. Įkvepiamos alergijos. Tai alergijos tipas, kuomet įkvėpus tam tikrų medžiagų – alergenų prasideda alerginė reakcija (alerginis rinitas, ašarojimas, alerginė astma).
  2. Alergija maisto produktams. Tai alergijos tipas, kuomet žmogaus imuninė sistema gamina antikūnius tam tikrai maisto rūšiai, šį maistą atpažįsta kaip pavojingą organizmui. Tuomet prasideda pykinimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas ir pan.
  3. Odos alergija. Tai alergijos rūšis, kuomet organizmas reaguoja į kontaktines medžiagas aplinkoje, atsiranda bėrimai, niežulys, išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas, alerginė kontaktinė egzema. Alerginis kontaktinis dermatitas – tai organizmo reakcija į tam tikrą alergeną – dirgiklį bei jo vietoje atsirandanti alerginė reakcija: paraudimas, niežulys, bėrimas, tinimas. Alerginė kontaktinė egzema – tai lėtinis odos uždegimas, sukeltas įvairių dirgiklių – alergenų, esančių mūsų aplinkoje. Dažniausi tokie alergenai: metalai, cheminės medžiagos, dažai, klijai, konservantai parabenai, įvairūs detergentai – indų plovikliai, skalbimo milteliai, naudojami buityje.

 

Pagal alergijos sukėlėjus - alergenus skiriamos šios alergijų rūšys:

1.    Žiedadulkių alergija. Tai organizmo reakcija į medžių, žolių, gėlių žiedadulkes, kurios būna ore jiems žydint (pavasarį – vasarą).

Pavasaris ir vasara sunkiausias laikas tiems, kuriuos vargina žiedadulkių alergijos. Ši labiausiai paplitusi alergijos forma vadinama polinoze. Žiedadlukių alergija – tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Jos iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į bronchus, kontaktuoja su oda ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Žiedadulkių alergijos simptomai: nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, akių perštėjimas, dusulys, sausas kosulys, bėrimai.

Alergija žiedadulkėms gali sukelti dilgėlinį bėrimą, edemą, bronchinę astmą ar jos paūmėjimą yra žinomi net migrenos atvejai, taip pat žiedadulkių epilepsija. Patekus žiedadulkėms į virškinamąjį traktą su maistu, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ūmūs pilvo skausmai ir odos bėrimas.

Alergija žiedadulkėms gali sukelti alerginį rinitą ar rinokonjunktyvitą.

Pagrindiniai požymiai:

Reikalinga žinoti, kokių augalų žiedadulkėms žmogus yra alergiškas.

Pavojingų augalų žydėjimo metu venkite važiuoti į vietas kur daug augalų, nedirbkite lauko darbų, užsidarykite langus važiuodami automobiliu, venkite atidaryti langus kai yra stiprus vėjas, grįžę iš lauko persirenkite, nusiprauskite, nedžiovinkite išskalbtų rūbų lauke.

Augalai alergenai skirstomi į keletą grupių: tai medžiai, pievų augalai ir sėkliniai augalai.

Pirmasis žiedadulkių alergijos paūmėjimo etapas – pavasaris (kovo-gegužės mėnesiai). Šiuo metu žydi medžiai: vieni iš pirmųjų pražysta beržai, vėliau – ievos, topoliai, alksniai ir klevai. Gegužės mėnesį – ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Aktyviausi alergenai iš pavasarinių augalų yra beržai ir ąžuolai. Vėliausiai – liepos.

Pievų augalai. Ankstyvą vasarą žydi pievos. Pievų augalai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Jie žydi ilgai, kai kurios rūšys žydi du kartus, ypač dažna žiedadulkių alergija birželį ir liepą.

Sėklinės žolės. Vėlyvuoju vasaros periodu (rugpjūtis – rugsėjis) žydi grikiai, dilgėlės, gysločiai.

2.    Alergija dulkių erkutėms. Tai alergija į dulkių erkučių išskyras, išmatas, kurias jos skleidžia mūsų aplinkoje.

Erkutės – tai mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena namų dulkėse ir namų apyvokos daiktuose: patalynėje, čiužiniuose, sofose, lovose, kilimuose, užuolaidose. Erkutės minta mūsų odos mikrodalelėmis. Kiekvieną dieną vidutiniškai mes prarandame apie 1 – 2 gramus odos dalelių, kurios „pamaitina“ apie 1,5 mln. erkučių per dieną. Erkutės išgyvena 2 – 4 mėnesius ir sparčiai dauginasi.

Ypatingai erkutės mėgsta apie 25 laipsnių temperatūrą, bei didesnį nei 50 proc. oro drėgnumą. Viename čiužinyje gali gyventi daugiau nei 2 milijonai erkučių, viename dulkių grame gali veistis apie 2000 erkučių.

Alergija dulkių erkėms – viena dažniausių astmos priežasčių visame pasaulyje.

Alerginės astmos požymiai:

 

Alergija namų dulkių erkutėms sudaro 75 % visų alergijos rūšių. Šiandiena ji vadinama civilizacijos liga, kuri didėja proporcingai augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, daug laiko praleidžiant mažai vėdinamose arba dirbtinai vėdinamose patalpose.

Alergija erkutėms sukelia tokius simptomus: sloga rytais, čiaudulys, ašarojančios akys, kvėpavimo sutrikimai ar egzema.

Patarimai kenčiantiems nuo dulkių erkučių sukeliamos alergijos:

  • Patalynę, čiužinius įvilkite į sintetinius užvalkalus.
  • Patalynę ir čiužinius vėdinkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, bet ne trumpiau nei 6 valandas.
  • Patalynę skalbkite karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje.
  • Lyginkite skalbinius ir patalynę.
  • Dulkių siurbliai rekomenduojami tokie, kurie turi vandens filtrus. Juose erkės nusodinamos į vandenį.

 

3.    Alergija namų dulkėms – tai alergija įvairiems namų aplinkoje esantiems alergenams ar jų mišiniui, pvz., audinių pluoštui, naminių gyvūnų plaukams, pelėsiams.  

Dažniausiai alergija būna katėms ar šunims, bet pasitaiko alergijų žiurkėms, pelėms, jūros kiaulytėms, paukščiukams, arkliams, karvėms ar naminiams paukščiams. Gyvūnų alergenai yra baltymai, kuriems patekus ant odos ar įkvėpus, sukeliama alerginė reakcija, nes išsiskiria histaminas, kuris sukelia tinimus, ašarojimą, šienligės ar astmos simptomus.

Naminių gyvūnų plaukuose, seilėse ar šlapime esantys baltymai gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip akių ašarojimą, nosies išskyrų padidėjimą, astmos priepuolį, dilgėlinę, atopinį dermatitą.

Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas – vengti kontakto su jais. Todėl alergiškas žmogus, laikantis kokį nors naminį gyvūnėlį, turėtų jam surasti naujus patikimus šeimininkus, o savo namus kruopščiai išvalyti, kad juose liktų kiek įmanoma mažiau alergenų.

Alergija pelėsiams kaip ir kitos alergijos yra pakitusi organizmo imuninė reakcija į aplinkos veiksnius, į kuriuos nealergiški organizmai nereaguoja. Įvairūs grybeliai yra plačiai paplitę mūsų aplinkoje, tačiau tik nedaugelis jų jautriems žmonėms sukelia alergijas. Alergija pelėsiams gali išprovokuoti astmos priepuolius, sukelti alerginį grybelinį sinusitą, plaučių uždegimą. Patarimai kenčiantiems nuo alergijos pelėsiui: nelaikykite ilgai maisto produktų, vėdinkite ir valykite namus, kontroliuokite drėgmę namuose.

 4.    Alergija maisto produktams - tai reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurių suvalgius iš karto prasideda alerginė reakcija.

Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Kiekvienam, tokią organizmo būklę turinčiam asmeniui gali būti padidėjęs jautrumas skirtingiems maisto produktams. Suvalgius tokio maisto, po kurio laiko gali prasidėti alerginė reakcija, liga. Dažniausiai sutinkami alergenai yra kiaušiniai, riešutai, pieno produktai, karvės pienas, soja, žuvis.

Pagrindiniai alergijos maistui požymiai:

  • Pasikartojantys odos bėrimai, šutimai, odos plotų šlapiavimas.
  • Virškinamojo trakto sutrikimai, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas.
  • Kvėpavimo sistemos sutrikimai: sloga, kosulys, dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas.

Alergijas gali sukelti įvairūs maisto priedai ir konservantai.

Pastebėjus alergiją maistui būtina kreiptis į gydytoją alergologą.

Venkite probleminio maisto, kad išvengtumėte alergijos. Tačiau tai ne visada lengva padaryti: dažnai pienas, kiaušiniai ar riešutai yra sudėtinės dalys kituose maisto produktuose, pvz., įvairiuose kepiniuose, todėl visada skaitykite etiketes ant maisto produktų.

5.    Vabzdžių sukelta alergija - tai organizmo reakcija į tam tikro vabzdžio įgėlimą, kuomet jis įleidžia nuodus žmogui į organizmą (pvz., bitės įkandimas).

Lietuvoje nėra oficialios statistikos kiek kasmet nuo vabzdžių sukeltos alergijos miršta žmonių, tačiau paskaičiuota, jog kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60. Vabzdžių įgėlimai ne tik skausmingi — jie gali baigtis ūmia alergine reakcija. Net ir nealergiškiems žmonėms gali būti pavojinga, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį. Vabzdžių nuodams alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas gali būti mirtinas. Įgėlus bitelio lieka geluonis, priešingai, nei įgėlus vapsvai ar širšei. Geluonį reikia būtinai pašalinti. Geluonies neištraukus, į organizmą patenka maksimali nuodų dozė. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių nuodai. Pirmas įgėlimas nebūtinai sukelia reakciją, dažniausiai alergijai išsivystyti reikia keleto įgėlimų.

Naujienos
Plačiau