Kas tai yra alergija
Print Friendly

 

Alergijos apibrėžimas

Alergija yra perdėtas žmogaus apsauginės sistemos atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas. Alergija iššaukia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Šios dalelės vadinamos alergenais, organizmo imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir, esant kontaktui su jomis, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą.

Alergija sutrikdo normalų gyvenimo ritmą, sukelia daugybę nepatogumų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia visą eilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, tokių kaip, pavyzdžiui, varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alergijos simptomai neigiamai veikia ligonio gyvenimo kokybę: sutrikdo miegą, aktyvią veiklą, žmogus tampa nedarbingas, sutrinka gebėjimas įsisavinti žinias mokykloje. mokytis. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta (šalies) sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų bei darbo našumo kritimo.

Tyrimų duomenimis-alergija sukelia šiuos nepatogumus:

  • miegas sutrinka apie 77% pacientų; beveik pusė jų skundžiasi, kad miegui trukdo alerginis rinitas;
  • nuolatinį nuovargį jaučia 46 % pacientų; 42% pacientų jaučia mažesnį darbo produktyvumą; 35% alergiškų vaikų turi praleidinėti pamokas mokykloje;
  • 65% pacientų teigia, kad alergija sutrikdo jų sportinį aktyvumą;
  • 23% alergiškų žmonių negali laikyti naminių gyvūnėlių;
  • 51% žmonių, sergančių alerginiu rinitu, skundžiasi galvos skausmais.

*šaltinis www.comite-allergies.org/

Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Pati pavojingiausia reakcija yra anafilaksinis (alerginis) šokas, kurį dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Kitos, silpnesnės reakcijos, sukelia odos, bronchų pakenkimus. Savarankiškai gydytis nuo alergijos negalima, nes galima dar daugiau sau pakenkti. Jokia alergija nepraeina savaime.

Alergijos mechanizmas

Alergeną, pavyzdžiui, žiedadulkę, imuninė sistema klaidingai atpažįsta kaip kenksmingą ir pradeda gaminti prieš jį antikūną – IgE (įsijautrinimo- sensibilizacijos fazė). IgE prisitvirtina prie putliųjų ląstelių sienelės (membranos). Putliosiose ląstelėse gausu labai aktyvių molekulių (mediatorių). Pakartotinai į organizmą patekęs alergenas prisijungia prie IgE, prisitvirtinusių prie putliosios ląstelės sienelės, ir tarsi ją susprogdina – iš jos išsilieja joje esantys mediatoriai, kurie ir sukelia alergijos simptomus.

 

 

Kaip veikia alergijos mechanizmas galite pažiūrėti čia:

http://www.stallergenes.com/en/understanding-allergies/what-is-allergy.html

 

Šis tas įdomaus – alergijos istorija

Prieš šimtmetį alerginės ligos buvo retas reiškinys. 1906 metais vakcinacijos tyrimai buvo pasiekę dėmesio viršūnę. Vienos pediatras Klemensas fon Pirkė (Clemens Peter Freiherr von Pirquet) pastebėjo, kad pacientai, kuriems buvo švirkštas arklio serumas ar raupų vakcina, į pakartotinį tos vakcinos švirkštimą reaguodavo greičiau ir reakcijos būdavo sunkesnės. Anot K. fon Pirkės, tai buvo pakitusios reakcijos: graikiškai „allos“ – kitaip, kitoniškai, „ergon“ – veikti. Šis pediatras ir sukūrė terminą „alergija“. Vėliau buvo nustatytos skirtingos alerginės reakcijos ir ligos, atsirado tokie terminai kaip „anafilaksija“ (1908), „atopija“ (1923). Didžiausi alerginių ligų diagnostikos pasiekimai susiję su odos mėginių ir alergenų specifinės imunoterapijos išradimu (1911). Pagrindinis alerginių reakcijų antikūnas – IgE – atrastas 1960 metais. Suvokus, kad alergija yra viena iš uždegimo formų, prasidėjo sėkmingas gydymas: buvo sukurti antihistaminiai vaistai (1930), kortikosteroidai (1950) ir antileukotrienai. Jie ir dabar yra pagrindiniai alerginių ligų gydymo vaistai. Dabartinis geresnis alergijos molekulinių mechanizmų supratimas šioje srityje žada revoliuciją.

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau