Kodėl imunoterapija

Alergenų specifinė imunoterapija dabartiniu metu yra vienintelė medicininė intervencija, galinti pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. Per daugelį metų atlikti klinikiniai tyrimai, studijos, jų metaanalizė įrodė, kad, taikant alergenų specifinę imunoterapiją, tiek pacientai, tiek bendruomenė gali pasiekti laukiamų rezultatų: pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę, sumažinti ilgalaikes sąnaudas ir alerginių ligų (ekonominę) naštą bei pakeisti alerginės ligos eigą. Alergenų specifinė imunoterapija ne tik sumažina simptomus (gydymo metu), bet turi ir ilgalaikį poveikį nustojus gydyti. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginių ligų progresavimui.

Imunoterapijos pranašumai

1. Imunoterapijos poveikis yra ilgalaikis – gydymas trunka tam tikrą laiką, simptomai palengvėja eigoje, o poveikis išlieka ir po gydymo. Nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne mažiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna mažesni.

2. Imunoterapija – tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės -t.y. alergijos užslopinimas.

3. Imunoterapija apsaugo nuo organizmo įsijautrinimo naujiems alergenams

Esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, jog ateityje jų bus ir daugiau.

Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. plečiasi alergenų ratas. Imunoterapija gali sustabdyti šį ratą ir neleisti plisti žmogaus įsijautrinimui kitiems alergenams

4. Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistus nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.

5. Imunoterapija – saugiausias metodas gydyti alergijai. Pasaulyje nėra buvę atvejų, kad dėl poliežuvinės specifinės imunoterapijos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos

6. Imunoterapijos gydymo metodas natūralus – preparatai gaminami iš natūralių medžiagų. Į sudėtį įeina tie patys alergenai, pvz., žiedadulkės, namų dulkių erkutės –  tai, kas sutinkama natūralioje aplinkoje). Priešingai, nei vartojant cheminius vaistus, nėra pavojaus, kad vėl atsiras alergijos požymiai.

7. Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.(pvz., įgėlus vabzdžiams).

Įrodyta tyrimais

Buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie lygino gydymo veiksmingumą pacientams, kuriems kartu su tradiciniu gydymu buvo skirta imunoterapija ir kuriems neskirta. Tyrimo rezultatai įrodė, kad, skiriant imunoterapiją, keičiasi IgE koncentracija kraujyje. Klinikiniai tyrimai rodo, kad imunoterapija reikšmingai sumažina ligos simptomus, simptomus šalinančių vaistų poreikį, gali užkirsti kelią ligos progresavimui, įsijautrinimui kitiems alergenams. Taip pat įrodyta, kad poveikis išlieka ir po 5-erių metų nutraukus gydymą. Taigi žmogus vaistų nebevartoja, o jų poveikis išlieka.

Imunoterapijos saugumą pirmiausia pripažino Pasaulinė Sveikatos organizacija (WHO), po to- Alerginio rinito ir jo poveikio astmai konsensusas (ARIA). Pasaulinė Alergijos organizacija (WAO) skelbia poliežuvinės specifinės imunoterapijos gydymo metodą kaip ypač veiksmingą šiuolaikišką gydymo būdą alergiškiems pacientams gydyti, ypač pacientams, turintiems polinkį į keletą alergenų.(*šaltinis ).

Europos Medicinos agentūra (EMA) yra išleidusi savo rekomendacijas dėl alerginio rinito gydymo imunoterapijos produktais. Imunoterapijos metodologija plėtota remiantis moksliniu pagrindimu, gydytojų patirtimi, jau taikant ją, bei pacientų patirtimi.

Alergenų specifinė imunoterapija – ateities medicina

Alergenų specifinė imunoterapija yra tiek pacientų, tiek visuomenės viltis. Teisingai taikoma, tiksliai diagnozavus ir panaudojus geros kokybės, kliniškai dokumentuotus gydomųjų alergenų ekstraktus, alergenų specifinė imunoterapija gali pakeisti alergine liga sergančio žmogaus gyvenimą.

Turėjo praeiti nemažai laiko, kol alergenų specifinė imunoterapija pasiekė dabartinį lygį. Keli alerginio rinito, astmos ir alergijos vabzdžių nuodams tinkamai parengti klinikiniai tyrimai įrodė alergenų specifinės imunoterapijos efektyvumą. Tokius tyrimus organizuoti ir atlikti nėra lengva, nes reikia paisyti daugelio įtakos turinčių veiksnių: ekstraktų, populiacijos, dozavimo tvarkos, ligos lokalizacijos, kontakto su alergenu galimybės. Nepaisant viso to, nepriklausomos randomizuotų, aklų tyrimų metaanalizės patvirtino alergenų specifinės imunoterapijos efektyvumą. Be to, buvo pakartotinai įrodytas ilgalaikis alergenų specifinės imunoterapijos efektyvumas pabaigus gydymą. Tų duomenų pagrindu ir panaudojant moksliškai pagrįstos medicinos metodiką buvo sukurtos tarptautinės ir nacionalinės alergenų specifinės imunoterapijos vykdymo taisyklės. Jų tikslas – padėti praktikos gydytojams parinkti tinkamus gydymui pacientus ir alergenus bei optimizuoti gydymą. Nuolatinis technologijų tobulinimas leido sukurti aukštos kokybės ekstraktus ir preparatus, turinčius didelę įtaką alergenų specifinės imunoterapijos saugumui ir efektyvumui. Be to, nauji alergeno įvedimo būdai, pavyzdžiui, poliežuvinis, alergijos specialistams suteikia naujų galimybių pasiūlyti pacientams labiau priimtiną ir labai saugų gydymo sprendimą. Molekulinė alergologija yra mokslas, išsamiai aprašantis molekulių struktūras, dalyvaujančias formuojant alerginį atsaką. Šioje srityje laukiama tolesnio žingsnio, kuris padėtų preciziškiau detalizuoti gydymo kokybę ir kiekybę.

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau
CD8 Klinika Mama aš sergu