Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas
Print Friendly

„Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

Nei aš, nei vyras nesame alergiški, ir giminėje tokių nėra, todėl tokia išvada šiek tiek nustebino. Tiesa, pastebėdavau, kad sūnus nemėgdavo obuolių, nes skųsdavosi, kad jam nuo jų kutena gerklę. Gydytoja paaiškino, kad taip būna, jeigu yra alergija beržo žiedadulkėms.

Taigi sužinojome priežastį, todėl labai tikėjomės pasveikimo, nes vaikas labai kentėjo nuo nuolat „užgulusios“ nosies, negalėjo normaliai kvėpuoti, blogai miegojo naktimis, aš dažnai neidavau į darbą. Gydytoja paskyrė antihistaminių vaistų (vaistų nuo alergijos), paaiškino, kad reikia vengti alergenų, nors pati ir pridūrė, kad kažin, ar tai įmanoma. Tiesa, paaiškino, kaip galima nors truputį nuo jų apsisaugoti: atėjus iš lauko persirengti kitais drabužiais, nebūti lauke, kai labai saulėta ir vėjuota ir t.t. Negaliu sakyti, kad pradėjus gydyti vaistais, jokio poveikio nebuvo. Sūnelio sveikata pagerėjo, vaistai slopino alergijos požymius, tačiau visai jos neišgydė. Tada pradėjau domėtis, ar įmanoma alerginę slogą visiškai išgydyti. Radau internete informaciją apie poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją. Mano sūneliui jau buvo septyneri, todėl šis gydymas jau galėjo būti paskirtas. Kreipiausi į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Dar kartą atliko visus tyrimus, patvirtino, kad tikrai yra alergija medžių žiedadulkėms ir piktžolėms, ir paskyrė gydymą. Įspėjo, kad gydymas užtruks ilgai (iki 3-5 metų), kad efektą pamatysime negreitai. Tačiau praėjo tik pusantrų metų, o mano vaikas neatpažįstamai pasikeitė, jo būklė pagerėjo: nekankina nosies užburkimas, sloga, jis išsimiega, pagerėjo netgi mokymosi rezultatai. Sūnus susirado draugų ir nejaučia komplekso dėl nuolat varvančios ar užburkusios nosies“.

 

Komentuoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. med. dr. Audra Blažienė:

Koks gydymas pirmiausiai skiriamas diagnozavus alerginį rinitą? Kodėl šiandien alergijos dar gydomos vaistais, kurie trumpam sušvelnina simptomus?

Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Atsižvelgiant į ligą, jos sunkumą gali skirtis ir gydymas. Jei sloga lengva, dažniausia skiriama antihistamininių vaistų (vaistų nuo alergijos), jei vidutinio sunkumo ar sunki –  gliukokortikosteroidų (vaistų nuo alergijos – hormoninių purškalų) į nosį.

Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis – palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas, o, pvz., ligos priežastį veikiantį gydymą (poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją – toliau Imunoterapiją) tik gydytojas specialistas – alergologas ir klinikinis imunologas. Be to, skiriant Imunoterapiją greito efekto nėra, todėl esant ligos simptomams reikalingas gydymas vaistais.

 

Kodėl alerginį rinitą verta gydyti poliežuvine alergenų specifine imunoterapija? Kiek paprastai trunka gydymas, kiek išlieka jo poveikis?

Poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją verta rinktis todėl, kad tai yra vienintelis gydymo būdas, kuris leidžia  išgydyti ligą. Šis gydymas leidžia „sutvarkyti“ organizmo imuninę sistemą taip, kad ji nebereaguotų į alergeną, t.y. veiktų, kaip pas sveikus žmones. Imunoterapijos metu palaipsniui pasikeičia organizmo imuninis atsakas į alergenus – susiformuoja imunologinė tolerancija.

Imunoterapija verta skirti ir todėl, kad šis gydymas apsaugo nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, o sergant alerginiu rinitu, kuris yra bronchų astmos rizikos veiksnys, užkerta kelią bronchų astmai.

Gydymas skiriamas 3-5 metus. Jo trukmė priklauso nuo ligos simptomų ir organizmo atsako. Tačiau poveikis išlieka ilgai: 10,15 ar  20 metų po gydymo, ar net visą gyvenimą. Kiek ilgai išliks gydymo efektas taip pat priklauso nuo organizmo reakcijos į gydymą. Taigi ilgalaikis gydymo poveikis yra vienas iš svarbiausių Imunoterapijos pranašumų.

Reikia pažymėti ir tai, kad Imunoterapijos efektyvumas yra 80-90 proc., t.y. devyniems iš dešimties ji padeda visam laikui atsikratyti alergijos arba labai palengvina ligos požymius, o tai, savo ruožtu, sumažina vaistų vartojimo poreikį  ir kartu jų ilgalaikio vartojimo nepageidaujamo poveikio riziką.

 

Ar Imunoterapija – saugus, natūralus gydymo būdas?

Imunoterapija  –  labai saugus gydymo metodas, ypač poliežuvinė. Tačiau saugus šis gydymas bus tik tuomet, jei bus laikomasi visų gydymo reikalavimų: alergenų dozė bus vartojama laiku, tinkamai, gydytojo nustatytomis dozėmis.

Tai yra vienas natūraliausių gydymo būdų, nes pakeičia organizmo imuninį atsaką ir išugdo jo toleranciją tam tikriems alergenams, kitaip tariant, sugrąžina organizmą į normalią sveiką būseną.

Vartojami alergenų ekstraktai gaminami iš natūralių medžiagų. Tai tie patys alergenai – namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, kt., su kuriais susiduriame natūralioje aplinkoje.

Dėl kokių dar priežasčių verta skirti Imunoterapiją vaikams?

Imunoterapijos pranašumai:

1. Imunoterapijos poveikis yra ilgalaikis – gydymas trunka tam tikrą laiką, simptomai palengvėja gydymo metu, o poveikis išlieka ir po gydymo.

2. Imunoterapija – tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės, t.y. alergijos simptomų užslopinimas.

3. Imunoterapija apsaugo nuo organizmo įsijautrinimo naujiems alergenams.

Kaip minėta, esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, kad ateityje jų bus ir daugiau.

4. Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistų nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.

5. Imunoterapija – saugus metodas alergijai gydyti. Pasaulyje nėra buvę atvejų, kad dėl poliežuvinės specifinės imunoterapijos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos.

6. Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko (pvz., įgėlus vabzdžiams) tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.

Alergenų specifinė imunoterapija dabartiniu metu yra vienintelė medicininė intervencija, galinti pakeisti alerginės ligos eigą.

2001 m. ir 2008 m. išleistame Alerginio rinito ir jo poveikio Astmos išsivystymui sutarime (ARIA), imunoterapija pripažinta kaip vienintelis ilgalaikį poveikį turintis alergijos gydymo metodas. Alergenų specifinė imunoterapija pripažinta kaip:

•Vienintelis natūralus gydymo metodas alergijos priežastims gydyti, kartu apsaugantis nuo paciento įsijautrinimo kitiems alergenams.

•Vienintelis saugus ir tinkamas metodas alergijai gydyti vaikams nuo 5 metų ir vyresniems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta kaip:

•Efektyvus ir veiksmingas metodas alerginiam rinitui, konjunktyvitui, namų dulkių erkių ir žiedadulkių sukeltai alergijai gydyti.

•Efektyvus ir saugus metodas vaikams ir suaugusiesiems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje. Šis gydymo metodas jau eilę metų vartojamas daugelyje Europos valstybių.

Plačiau: www.imunoterapija.lt

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau