Alerginis rinitas
Print Friendly

Alerginis rinitas (sloga) – globali sveikatos problema ir dažna liga pasaulyje. Jei prieš 30 metų alerginis rinitas buvo reta liga Lietuvoje, šiandien, epidemiologinių tyrimų duomenimis, alerginis rinitas diagnozuojamas apie 6 proc. vaikų, nors ligos simptomai nustatomi net iki 40 proc. jų.

Apie ligą kalbamės su alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt).

Ar visada sloga būna alerginė? Kaip pasireiškia alerginis rinitas ir paprasta sloga?

Alerginis rinitas – nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas – alergenus.

Alerginis rinitas pasireiškia keturiais pagrindiniais požymiais – nosies užgulimu, sekreto tekėjimu, čiaudulio priepuoliais ir nosies niežėjimu. Jeigu vargina alergija žiedadulkėms, devyniems iš dešimties pacientų kartu su alergine sloga pasireiškia ir akių simptomų, t.y. žmonės skundžiasi akių niežėjimu, paraudimu, perštėjimu, ašarojimu.

Paprasta, t.y. ne alerginė, peršalimo sloga pasireiškia panašiais simptomais. Tačiau su peršalimo sloga kartu dažniau vargina ne akių simptomai, o perštinti gerklė, kosulys, temperatūra. Kita vertus, ir gerklės perštėjimas, ir kosulys, ir nedidelė temperatūra gali būti ir stiprios alergijos metu. Tačiau tokiu atveju skirsis ligos trukmė: alerginis rinitas gali tęstis mėnesius ir metus, o peršalimo sloga paprastai baigiasi per 5–7 dienas. Be to, peršalimo slogos metu keičiasi sekreto pobūdis. Pirmosiomis dienomis intensyviai čiaudime, nosis būna užgulta, po to bėganti, dar po kelių dienų sekretas tampa tirštas. Jei sloga komplikuojasi, sekretas gali būti gelsvas ar net žalias, tuomet diagnozuojama infekcinė sloga.

Iš tikrųjų neretai net ir specialistams būna sunku atskirti alerginį rinitą nuo infekcinio, juolab kad neretai pasireiškia šių ligų derinys, t.y. pacientą kamuoja ir alerginė, ir infekcinė sloga.

Akių uždegimas, astma – neišvengiami alerginio rinito palydovai?

Alerginis rinitas turi stiprų ryšį su astma, jis yra astmos rizikos veiksnys. Nustatyta, kad alerginis rinitas astmos riziką padidina tris kartus. Ypač jeigu šeimoje jau yra sergančiųjų astma ir ypač jei ligos sukėlėjas yra namų dulkių erkutės. Tokiu atveju žmogui tenka nuolat kontaktuoti su alergenu, dėl to vyksta nuolatinis nosies gleivinės uždegimas, ir tai didina astmos išsivystymo riziką.

Alerginio rinito priežastys? Kokias naujas tendencijas pastebite?

Alerginio rinito, kaip ir visų alergijų, priežastys – imuninės sistemos sutrikimai. Šiandien aiškiai žinoma, kad įtakos tam turi paveldėjimas ir aplinkos veiksniai. Alergija vystosi, kai žmogaus imuninė sistema labai stipriai sureaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai daugeliui žmonių nieko blogo nesukelia, nes jie jas toleruoja. Nustatyta, kad imuninės sistemos sutrikimas susijęs su šia sistema reguliuojančių ląstelių – T-limfocitų arba T-ląstelių, kurios šiuo metu labai plačiai tyrinėjamos, – stoka. Dėl to pasireiškia iškreiptas atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus): kai imunitetą reguliuojančių ląstelių per mažai, organizmas sureaguoja klaidingai, tai ir lemia alerginės ligos požymių atsiradimą.

Pastebimos ir naujos tendencijos, kad viena imunine liga – alerginiu rinitu – sergantis žmogus kartu serga ir kitomis imuninės sistemos ligomis, pvz., autoimuninėmis. Auto-  reiškia alergija pačiam sau, t.y. kai organizmas sukyla pats prieš save. Taip būna tokių ligų, kaip 1 tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, skydliaukės uždegimas (autoimuninis tiroiditas) ir kt., atvejų.

Anksčiau, prieš 15 metų, tokių derinių, kad žmogus sirgtų ir alerginiu rinitu, ir kokia nors autoimunine liga, praktiškai nebuvo. Net dar prieš penkerius metus tokių ligonių buvo mažai, o šiuo metu jų daugėja. Tai dar kartą parodo, kad imuninės sistemos, T-ląstelių reikšmė alergijoms, autoimuninėms ligoms yra svarbiausia.

Ar šiuolaikinis žmogus susirūpinęs dėl savo sveikatos ir todėl, kai sloga nepraeina per 7 dienas, kreipiasi į medikus? Ar vis dėlto laukia rimtesnių sveikatos sutrikimų?

Džiugu, kad dauguma žmonių apsišvietę alergijos tema. Todėl neretai atėję pas medikus iš karto ir praneša, kad jiems yra visi alerginiam rinitui būdinti požymiai.

Kita vertus, būna atvejų, kai žmogus 10 ir daugiau metų vis negali patikėti, kad yra alergiškas. Juk anksčiau jis toks nebuvo?! Tai pats klaidingiausias požiūris – manyti, kad jeigu anksčiau, t.y. vaikystėje, jaunystėje, alergijos nebuvo, tai jos niekada nebus ir ateityje.

Mano praktikoje yra žmonių, kuriems pirmą kartą alerginis rinitas diagnozuotas sulaukus 50-ties. Aišku, dažniausiai ši liga juos kamuodavo ir anksčiau, tačiau, kaip pacientai sako: „jie tiesiog nekreipdavo dėmesį į tai, kad kartais sloguodavo“. Tačiau yra atvejų, kai neužleistas alerginis rinitas nustatomas sulaukus 40-ties.

Kokie kiti mitai vis dar sklando apie alerginį rinitą?

Mitų iš tiesų yra. Pavyzdžiui, kad jeigu žmogaus gyvenamojoje aplinkoje nėra medžių, jis išvengia kontaktų su medžių žiedadulkėmis. Reikia nepamiršti, kad vėjo pernešamos žiedadulkės gali nukeliauti tūkstančius kilometrų. Todėl jeigu jūsų kieme nėra alergiją keliančių medžių, tai nereiškia, kad nėra jų žiedadulkių, t.y. pavojingų alergenų.

Kitas mitas – kad neva yra alergijos nesukeliančių šunų. Tikrai tokių nėra. Mokslo aplinkoje apie tai net nešnekama, kadangi šuns alergenai yra būdingi visai jų rūšiai. Galbūt tik yra šunų veislių, kurios mažiau keli alergiją.

Tas pats ir dėl kačių – esą katės be kailio nekelia alergijos. Noriu pabrėžti, kad katės alergenas yra ne kailyje, o seilėse, šlapime, sekrete. Vadinasi, visos katės gali tapti alergijos priežastimi. Be to, pastaraisiais metais nustatyta, kad kačių alergenų yra visoje aplinkoje, o ne tik namuose, kur jos laikomos, nes šie alergenai gali būti pernešami drabužiuose.

Daugeliui žmonių sloga neatrodo rimta liga, todėl jie nekreipia į ją dėmesio, tiesiog nuolat po ranka turi nosinių ir šnypščia nosį? Kuo tai gali baigtis?

Visų pirma, dėl to nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė. Nėra nė vieno tyrimo, kuris neįrodytų, kad negydant alerginio rinito gyvenimo kokybė blogėja. Visi tyrimai, vertinantys alerginio rinito įtaką kasdieninei veiklai namuose, darbe, mokymosi procesui, miegui, nustatė, kad darbingumas mažėja, nuovargis didėja. Net 77 proc. sergančiųjų blogai miega, o 46 proc. ir dieną jaučiasi pavargę. Vaikai ar jaunuoliai prasčiau mokosi, nes jiems sunkiau susikaupti, skauda galvą ir t.t. Epidemiologiniai tyrimai skelbia, kad alergija sergantys vaikai net vienu balu silpniau išlaiko egzaminus. Žmonės net neįsivaizduoja, kaip pagerėtų jų miegas, gyvenimo kokybė, jeigu jie pradėtų gydyti alerginį rinitą.

Kitas dalykas – negydomas alerginis rinitas gali komplikuotis sinusitu, ausų uždegimu, ypač vaikams, astma. Arba jeigu alerginė sloga negydoma sergančiajam astma, nebus pasiekta ir gera astmos kontrolė.

Ką patartumėte alergiškus vaikus auginantiems tėveliams?

Svarbiausia, vengti alergenų. Todėl jeigu jūsų vaikas sirgo atopiniu dermatitu, nepirkite jam naminių augintinių, neprovokuokite kitų alerginių ligų.

Tėveliai klaidingai mano, kad alergiškas vaikas gali priprasti, prisitaikyti prie naminio gyvūno, neva jis jam padės išgyti nuo ligos. Taip tikrai nebus. Nebent jei naujagimis, kurio polinkis sirgti alergija padidėjęs, iš karto patenka į namus, kur yra augintinių. Tada jis gali ir netapti alergišku gyvūnams. Tačiau taip nebūtinai nutiks šimtu procentų. Tai aiškinama naujagimio imunine sistema, kuri tik formuojasi, bręsta, todėl ir gyvūnų alergenus gali priimti kaip normalias aplinkos dalis. Kita vertus, galbūt toks vaikas taps alergiškas namų dulkėms.

Kitas patarimas – būtinai išsiaiškinti alergijos sukėlėją. Dažnai žmonės yra pesimistiškai nusiteikę: kas iš to, kad žinosiu, kas sukelia alergiją? koks skirtumas, koks yra tas alergenas?

O skirtumas didžiulis. Žinoti alergijos sukėlėją būtina, nes dažnai galime padėti, pvz., skirti imunoterapiją, kuri sulėtina ligos progresavimą, sumažina arba net visiškai panaikina ligos simptomus. Be abejo, šis gydymas tinka ne visiems. Tačiau esant alergijai žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnams, jos poveikis labai didelis. O šie alergenai yra vieni dažniausių.

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau