Pastebėjus bet kokios alergijos pirmuosius požymius – bėrimus, tinimą, paraudimą, niežėjimą – pirmajai pagalbai dažniausia pakanka antialerginių vaistų, taip pat sudirgusią vietą patartina pašaldyti ledo kompresu. Po to būtina kreiptis į gydytoją išsiaiškinti nuo ko kilo alerginė reakcija. Savigyda užsiimti negalima.

Jei įgėlė vabzdys (vapsva, bitė) – apžiūrėkite ar neliko geluonies, pašalinkite geluonį. Įkandimo vietą dezinfekuokite – jei po ranka neturite kuo dezinfekuoti, tiks svogūnas arba česnakas, taip pat uždėkite ledo kompresą.

Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, galima tikėtis alergijos požymių. Bet kokiu atveju reikia kreiptis į medicinos darbuotojus, kad parinktų tinkamą gydymą.

Stipri ir ūmi alerginė reakcija vadinama anaflaksija. Anaflaksiją gali sukleti bet koks alergenas, patenkantis į organizmą pakarotinai. Taip pastaruoju metu tai atsitinka ir dėl vabzdžių įgėlimo.

Anaflaksinio šoko požymiai: staigus bėrimas, veido, akių vokų paburkimas, rankų ir kojų (pirštų) tinimas, niežulys apie akis, dusina, sunku kvėpuoti dėl gerklų patinimo (arba išvis negali įkvėpti), stipriai skauda pilvą, pykina, vemiama, retesniais atvejais galima netekti sąmonės.

Norėdami suteikti pagalbą tokiam žmogui iš karto kvieskite medikus, jei situacija blogėja – po ranka verta turėti visuomet antialerginių vaistų. Kol medikai atvyks, kuo skubiau nutraukti kontaktą su įtariamu alergenu, ligonį perkelkite į gerai vėdinamą patalpą gulimoje pozicijoje, atlaisvinkite drabužius. Praėjus ūmiai būklei būtina kreiptis į gydytoją alergologą.