Kenčiantiems nuo alergijų – pats laikas pradėti gydymą dabar
Print Friendly

Daugybė vaikų ir suaugusiųjų nuolat kenčia nuo alergijos sukeliamų nemalonių pojūčių, tokių kaip užgulusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimai. Tai vadinama nuolatine alergija (pvz., alergija namų dulkų erkutėms). Tačiau pavasario su siaubu laukia sezoninei alergijai jautrūs žmonės, kuomet ore skraido milijardai žiedadulkių.

Apie alergiją kalbamės su Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos nare, gydytoja alergologe, docente Audra Blažiene.

„Gydytoja, dauguma alergiškų žmonių griebiasi medikamentų alergijai gydyti. Vartojant juos alergijos simptomai palengvėja. Tačiau juk taip susidaro uždaras ratas – vos tik nustojus vartoti vaistus nuo alergijos – alergija vėl paūmėja. Ar yra kokia kita išeitis?“

„Jūs esate teisi. Vaistai, vartojami alerginių ligų gydymui, tik užslopina alerginį uždegimą ir laikinai gali panaikinti ligos simptomus. Tačiau yra ir kitų alergijos gydymo metodų, kurie gali panaikinti simptomus ilgam laikui. Tai taip vadinamoji specifinė imunoterapija, kada pacientai yra gydomi alergenų ekstraktais ir taip organizmas yra pripratinamas prie aplinkos alergeno. Tai ypač efektyvus būdas sergantiesiems tiek nuolatine, tiek sezonine alergine sloga, taip pat sergantiems alergine astma“.

Kada patariama pradėti gydyti alergiją?

„Jei pasireiškia ūmūs alergijos simptomai, be abejo, žmogui pirmiausia reikės pradėti vartoti vaistus. O gydymą specifine imunoterapija rekomenduojama pradėti kuo greičiau. Jei yra nuolatinė alergija, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms, jos mūsų aplinkoje yra nuolat, tad ir gydymą galima pradėti bet kada. Tačiau sezoninės alergijos atveju, pavyzdžiui, jei sergama alergine sloga, kurią sukelia medžių žiedadulkės, pievų augalų žiedadulkės – gydymą reikia pradėti žymiai anksčiau, nei prasideda sezonas. Nes reikia, kad organizmas nors šiek tiek gydymo metu jau priprastų prie alergeno. Alergijos paūmėjimo metu pats gydymas gali būti pavojingesnis, nes alergenų tuomet žmogus gaus dvigubai: iš aplinkos, bei specifinės imunoterapijos gydymo metu. Tad jei pacientas alergiškas medžių žiedadulkėms, o Lietuvoje tai yra dažniausiai beržinių žiedadulkės, gydymą reikia pradėti jau iki naujųjų metų. Injekcijomis gydytis jau vėlu, tačiau pradėti gydytis poliežuvine alergenų specifine imunoterapija – dar tikrai įmanoma. Bet kokiu atveju – gydymą reikia pradėti kuo anksčiau. Na o pacientams, kurie yra alergiški žolių žiedadulkėmis – pradėti gydytis yra pats laikas dabar“.

„Gydytoja ar yra atlikti tyrimai, kaip alergija įtakoja suaugusiųjų ir vaikų gyvenimo kokybę?“

„Alergija nėra mirtina liga dauguma atvejų. Tačiau, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų, tokia nesunki liga, kaip alerginė sloga, sutrikdo normalų vaiko ir suaugusio gyvenimo ritmą bei progresuoja. Alergija sukelia šiuos nepatogumus:

  • miegas sutrinka apie 77% pacientų; beveik pusė jų skundžiasi, kad miegui trukdo alerginis rinitas;
  • nuolatinį nuovargį jaučia 46 % pacientų; 42% pacientų jaučia mažesnį darbo produktyvumą; 35% alergiškų vaikų turi praleidinėti pamokas mokykloje;
  • 65% pacientų teigia, kad alergija sutrikdo jų sportinį aktyvumą;

  • 23% alergiškų žmonių negali laikyti naminių gyvūnėlių;
  • 51% žmonių, sergančių alerginiu rinitu, skundžiasi galvos skausmais“.

„Gydytoja, kuo imunoterapijos metodas skiriasi nuo kitų alergijos gydymo metodų?“

„Imunoterapija – tai yra vienintelis priežastinis alergijos gydymo metodas. Tai ne simptomo trumpalaikis slopinimas, o priežasties šalinimas. Nes būtent imunoterapija gali pakeisti organizmo imuninės sistemos atsaką į aplinkos dirgiklius – alergenus. Tuomet alergiškas žmogus pradeda reaguoti į alergenus taip, kaip sveikas žmogus.

Labai svarbu ir tai, kad gydant imunoterapija pasiekiamas ilgalaikis efektas. Jei žmogus vartoja antialerginius vaistus ir nustojęs juos vartoti susiduria su alergenu – simptomai iš karto atsinaujina. O alergenų specifinės imunoterapijos atveju – jau po pirmųjų gydymo metų beveik trečdaliui pacientų simptomai sumažėja, o einant laikui – net ir išnyksta. Paprastai gydoma 3-5 metus, ir tuomet yra galimas ir visiškas pasveikimas“.

Neaišku, ar anksčiau buvo mažiau alergiškų žmonių, ar mes tiesiog mažiau apie tai žinojome, tačiau šiandiena dažnas mūsų savo draugų ar pažįstamų rate turime alergiškų žmonių.

Imunoterapija tinkama vaikams nuo 5-erių metų.

Informaciją apie gydytojus ir gydymo centrus rasite čia:

http://www.imunoterapija.lt/naudinga-zinoti/naudingos-nuorodos/

Naujienos
  • Ar įmanoma įveikti vaiko alerginę slogą? Mamos pasakojimas

    „Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Atlikome alergijos testą ir paaiškėjo, kad mūsų vaikas alergiškas medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

  • Alergija namų dulkėms: ar įmanoma atsikratyti visam?

    „Maždaug nuo 2,5 metų mano dukrytę dažnai pradėjo kankinti sloga. Kurį laiką laukiau, galvojau, kad išaugs. Bet dukrytei augant, „augo“ ir sloga. Iš pradžių vargino „bėganti, užgulusi“ nosis, išberdavo odą, atsirasdavo kosulys, švokštimas, gydytojai diagnozuodavo bronchitą. Ieškojome priežasties – kodėl mūsų mažoji taip dažnai serga?

Plačiau